Kulturizmas.net diskusijų forumas

Dovile, man taip pat reikia daug ko atsisakyti, kai būtent mečiau svorį, tai aplamai gyvenau pagal laaaabai griežtą rėžimą, viskas pagal valandas, pagal tikslų kiekį ir panašiai, dabar, kai koreguoju, galima kažką keisti ir rėžime, bet labai nežymiai, nes iškarto pasimato veidrodyje O apie psichologinį pasiruošimą, tai net nežinau ką ir pridurti, taip, jei nėra nei vieno, kuris tikėtų ir palaikytų, manau daug sunkiau, o galbūt kažkam kaip tik lengviau, gal turi progą užsispirti ir visiems įrodyti, kad vis gi gali, čia jau kiekvienam individualiai Kadangi aš prieš tai labai ilgą laiką ruošiausi ir daugiau kalbėdavau, negu darydavau, tai mane palaikė ir manim tikėjo labai nedaug kas, kaip jau minėjau, dažnai net pati savim nebetikėjau bet tie vienetai, mane labai pastūmėjo į tai ką dabar turiu
Ishp3ra, ačiū tikriausiai tada, kai pradėjau suprasti, kad pati kelionė į tikslą ir yra geriausias dalykas, tik tada ir pavyko kažką pasiekti

Ačiū palaikymas ir šie žodžiai atperka tą vargą sporto salėje ir tą šūdiną jausmą einant pro bandelių skyrių parduotuvėje
Turiu klausimą, bet nežinau kaip paklausti
Tarkim pasiekiate tą etapą, kai jau galima kartais sau leisti kažką tokio, pvz šokoladą, tai man būna taip, kad aš nusiperku suvalgau tą šokoladą, tada gal įsijautusi dar vieną, kitą dieną pasisveriu, žiūriu viskas tvarkoj ir man jau kyla labai blogos mintys apie šokoladą Žodžiu, jeigu kas nors irgi yra linkęs užsikabliuoti, tai kokiais būdais to išvengiate? Nes mane apima baimė, kad nepradėčiau piknaudžiauti. Rašykit visus būdus, kaip nuo to apsisaugot, reikalui esant išnaudosiu visus

Na pakeisti, žinoma, galima, bet juk visi mes žmonės, kartais tiesiog norisi šokolado, arba tos pačios bandelės ir nemanau, kad kartais negalima tokių dalykų Tik man gal dar reiktų išmokti ramiai ir teisingai vartoti tokius pavojingus dalykus

Uoj kolkas man tai prabanga būtų kolkas aš susiplanavusi į 2 - 3 savaites vieną kartą kažką tokio negero suvalgyti laikotarpio atžvilgiu pavyksta tai įgyvendinti, tik tuo kartu visai nemažai aš sušveičiu va tas tai nepatinka

Bardo, suprantu, kad taip ir būtų geriausia, bet, kaip minėjau, aš tą kartą pasilepinu save jau kaip reikiant, nes kolkas pasitenkinti vienu šokoladuku ar kokia bandele man neišeina, tai jeigu kas savaitę tokius gerus pavalgymus pasidaryčiau, tai nežinau ar nepakenktų kažkaip galvoju man pirmiausia reikia saikingai lepintis išmokti, tada jau tikiu, kad kas savaitę nieko blogo

Žinau, tik praktiškai tai sunku įgyvendinti

Manau taip ir bus labai jau greitai visko noriu, dar tik neseniai atradau tokį gyvenimo būdą, tad tikriausiai natūralu, kad dar reikia laiko, kad viskas susigulėtų tik kartais apima baimė, kad kai nugrybausiu, tai viską iš naujo reikės pradėti.

Tai va kokia mano problema Prieš keletą metų aš jau turėjau susiformavusi tai ko norėjau, o tada po truputį pradėjau grybauti kol pasiekiau tai, kas pirminėse foto dabar vėl artėju prie norimų formų ir bijau, kad iš to džiaugsmo nenusivažiuočiau užtat ir klausinėju intensyviai, kokiu būdu atrasti tą aukso viduriuką, ir gyventi normalų gyvenimą (ne pagal konclagerio valgiaraštį) ir išlaikyti dailias formas kolkas aš gyvenu taip - viskas arba nieka. Nuu nepatinka man taip, bet kad neišeina kitaip

Tai va, kad atsimerki tik tada, kai jau būna ryškiai per vėlu bent jau man taip buvo. Na tikėkimės šįsyk labiau vertinsiu tai ką turiu, kol turiu, o ne tada, kai jau prarasta

Deja aš elgiuosi panašiai beveik kas rytą nebent jau kokią dieną išeinu iš teisingo kelio, tada pora dienų nesisveriu, nes bijau pamatyti ko prisidirbau

Svarstyklės ir veidrodis - geri rodikliai tik po truputį, kaip jau čia buvo minėta, ateina toks laikas, kai kada bepažiūrėtum į veidrodį, vis kažkas negerai

Nieko gero pas mane dabar situacija visiškai sunku save kontroliuot darosi, toks jausmas, kad valia kažkur išgaravo. Tie pasilepinimai gana dažnoki patapo. Prie gero neprives manęs tai, kaip dabar matau. Nežinau, toks jausmas, kad kažkokioj duobėj įstrigau. Gal paskutiniu metu per daug buvau susispaudusi, kad dabar taip sunku tvardytis. Bet kaip grįžti į teisingą kelią.

Šokoladai, bandelės - tik pavyzdžiai, jaučiu žvėrišką trauką visam kam, ko tikrai negalima siekiant gerų formų. Nežinau, kiek čia prisideda tai, kad šiuo metu patiriu šiokią tokią įtampą, galvoju gal dėl to, viskas taip nekontroliuojama, bet negaliu leisti sau tokios prabangos, kad kai tik patiriu stresą, tai galiu kapot viską iš eilės. Gerai, aš pasižadu sau, kad ateinančias tris savaites, gyvensiu pagal šventą savo rėžimą ir nei krust į šoną. Dieve padėk man. Amen.