Tiesa apie didelio intensyvumo treniruotes (HIT)

Didelio intensyvumo treniruotės (HIT – high intensity training). Jūs tikriausiai perskaitėt ne vieną straipsnį žurnaluose, internete ar forumuose ir garantuoju, kad pastebėjote kiek daug yra kalbama šias didelio intensyvumo treniruotes. Ką aš pastebėjau, tai jog niekas neturi tikslaus apibrėžimo kas tai yra HIT. Daugelis tiesiog turi bendrą supratimą, kad tai susideda iš sunkaus darbo, bei Jones’o / Mentzer’io įtakos, jog tai treniruotės su mažiau setų nei kitos treniruočių sistemos, bet nėra jokio indikatoriaus norint nustatyti ar viena ar kita treniruotė yra būtent HIT, o kuri ne.

Pažiūrėkime į jėgos treniruotes per pastarąjį dešimtmetį. Palikime ramybėje visus pamėgtus ir garsius žmones, kurie turi savo treniruočių sistemas.

Koks yra nepakeičiamas elementas auginant raumenis? Dideli svoriai. Tu turi treniruotis sunkiai ar stimuliuoti sunkius svorius, kad augtum!

Kodėl didelio intensyvumo treniruotės?

Tavo kūnas yra sukurtas adaptuotis prie streso. Įeik į karštą kambarį ir tu pradėsi prakaituoti, taigi prakaitavimas atvėsins tave. Išeik į ryškią dienos saulę ir tavo oda įdegs. Ryški šviesa privers tavo vyzdį susitraukti ir taip prisitaikyti prie pokyčių. Ir pagrindinis momentas – priversk savo raumenis sunkiai dirbti ir jie adaptuosis prie krūvio augdami.

Kaip priversti savo raumenis dirbti papildomą darbą? Atsakymas paprastas – treniruotis su svoriais kurių paprastai gyvenime neliestum. Dar vienas būdas – dirbti žymiai intensyviau. Nieko naujo… Visa tai buvo daug metų prieš visas „stebuklingas“ sistemas kaip HIT. Raumenų augimas – tai adaptacija prie didesnio krūvio duodamo jiems. Tavo smegenys siųs signalą augti raumenims tik tada, jei tam bus priežastis. Pagrindinė priežastis – tavo organizmui reikia daugiau raumenų norint „išgyventi“ gaunamą krūvį. Paprastai tavo kūnas neturi kilnoti didelių svorių, bet kai taip darai – tavo raumenys auga.

Visos treniruočių programos yra didelio intensyvumo treniruotės

Taigi, kur visa tai baigiasi? Jeigu tu nori „daryti“ mokslą iš kultūrizmo ir sunkiosios atletikos, tu visų pirma turi apibrėžti savo sampratą apie visus terminus. Kas yra intensyvumas?

Optikoje tai liumenai, elektroje – amperai, akustikoje – decibelai. Kiekvienas iš šių reiškinių turi savo tikslų apibrėžimą. Jie turi savo matavimo vienetus. Kada nors skaitei treniruočių sistemų reklamas? Jie teigia apie „nežmoniškai“ intensyvias ir geriausias treniruočių sistemas. Dabar pats savęs paklausk, kaip jie tai nustato? Pagal ką jie lygina treniruotės A ir treniruotės Z intensyvumą? Kol yra lyginamos sistemos netaikant realių svorių, visos jos didelio intensyvumo. Štai kodėl kiekviena sistema gali būti laikoma sėkminga, nes kai darai treniruotes net su kukliais svoriais gali gauti rezultatus. Bet tai bus tik trumpą laiko tarpą.

Yra vienas paprastas apibrėžimas kultūrizme apie intensyvumą. Jis atsirado dėka Arthur Jones‘o ir Mike Mentzer‘io, kurie labai daug prisidėjo prie kultūrizmo mokslo. Iš esmės, tai 100% momentinis stengimasis. Tai pradžia. Bet kai tu taip stengsies kai jauti kad sergi, kai esi persitreniravęs, ar esi susirūpinęs savo problemomis darbe, stresuosi, tavo 100% atsidavimas nesuteiks kibirkšties augti raumenims, nes krūvis bus mažesnis nei ankstesnės treniruotės. Taigi šis apibrėžimas labiau subjektyvus nei objektyvus. Mokslui reikia tikslaus apibrėžimo, skaičių, o ne pojūčių.

Norint pastovaus progreso tu turėsi išmokti matuoti intensyvumą kiekvienam pratimui. Turi surasti savo kelią norint užtikrinti progresyvų raumens apkrovimą. Turi išmokti perprasti save kad išvengtum persitreniravimo.