Mohamed Benaziza treniruočių sistema

Mohammed Benaziza (1959-1992), draugų vadinamas ”momo” pradėjo užsiiminėti kultūrizmu būdamas 21 metų, treniruočių stažas 1992 metais buvo 13 metų.

Netrukus po pergalės Olandijoje mirė nuo širdies smūgio, kurį iššaukė pernelyg didelė dehidratacija naudojant diuretikus.

Laimėjimai

1992

• 1992 IFBB Grand Prix Holland, 1 vieta
• 1992 IFBB Grand Prix England 4 vieta
• 1992 IFBB Olympia, 5 vieta
• 1992 IFBB Pittsburgh Pro, 7 vieta
• 1992 IFBB Arnold Classic And Internationals, 2 vieta
• 1992 IFBB Grand Prix Germany, 2 vieta
• 1992 IFBB Grand Prix Italy, 1 vieta

1991

• 1991 IFBB Arnold Classic And Internationals, 11 vieta
• 1991 IFBB Iron Man Pro, 9 vieta

1990

• 1990 IFBB Grand Prix Holland, 2 vieta
• 1990 IFBB Grand Prix England, 1 vieta
• 1990 IFBB Night Of The Champions, 1 vieta
• 1990 IFBB Grand Prix Finland, 1 vieta
• 1990 IFBB Grand Prix France, 1 vieta
• 1990 IFBB Grand Prix Germany, 2 vieta
• 1990 IFBB Grand Prix Italy, 1 vieta

1989

• 1989 IFBB Grand Prix Holland, 2 vieta
• 1989 IFBB Olympia, 5 vieta
• 1989 IFBB Grand Prix Finland, 3 vieta
• 1989 IFBB Grand Prix France, 4 vieta
• 1989 IFBB Grand Prix Germany, 3 vieta
• 1989 IFBB Grand Prix Spain, 4 vieta
• 1989 IFBB Grand Prix Sweden, 5 vieta

1988

• 1988 IFBB Olympia, 11 vieta
• 1988 IFBB Grand Prix France, 8 vieta

1987

• 1987 IFBB World Amateur Championships, 1 vieta

Treniruotės

Paskutiniais metais  treniravosi naudodamas dvigubo splito principą. Mohamed Benaziza teigė, kad svarbiausia kaip treniruojiesi, o ne kiek. Su kiekvienu priėjimu jis didindavo dabinį svorį. Pertraukos tarp priėjimo priklausydavo nuo numatyto treniruotės tikslo. “Momo” buvo trumpų ir sunkių treniruočių šalininkas. Jo manymu, taip buvo galima apsaugoti sąnarius ir išvengti sunkių traumų. Paprastai tarp varžybų jis treniruodavosi pagal schemą 3 plius 1, o prieš jas 6 plius 1, privesdamas pakartojimų skaičių iki 25, sumažindamas poilsio pertraukėles iki minimumo, todėl nekeisdavo pratimų sistemos visus metus.

Treniruočių programa

Kiekvieno pratimo pirmas priėjimas buvo apšilimas su nedideliu svoriu po 15-20 pakartojimų. Visoms raumenų grupės buvo skiriama po 4 pratimus, išskyrus bicepsą ir tricepsą, kuriam užtekdavo 3 pratimų po 3 priėjimus (be apšilimo).

1. Ryte krūtinė, presas; vakare keturgalvis, presas.
2. Ryte deltos, presas; vakare tricepsas, presas, kojų dvigalvis.
3. Ryte nugara, presas; vakare bicepsas, presas, blauzdos.

Mohamed Benaziza akcentavo bicepso ir tricepso treniruotes. Treniruočių sistema susidaro iš trijų pratimų, kiekvienas iš jų atliekamas tris kartus po 15-20 pakartojimų:

Bicepsas

1. Bicepsas su štanga stovint;
2. Bicepsas prie bloko stovint, viena ranka. Pratimo metu aumuo „suvedamas“ iki skausmo, lėtai nuleidžiama žemyn;
3. Bicepsas su hanteliu pasilenkus, viena ranka. Skirta bicepso  piko atidirbimui,  atlikimo principas kaip ir ankstesnio pratimo.

Tricepsas

1. Tricepsas su EZ štanga sėdint;
2. Rankos tiesimas pasilenkus, viena ranka. Kaip ir atliekant bloko trauką ar bicepsą su hanteliu, akcentuojamas „karščiausias“ pratimo taškas, neskubama grįžti į pradinę padėti.
3. Tricepsas su virve.

Mityba

Artėjant varžyboms iš dalies keisdavosi ir dieta. Valgyti 6 kartus per dieną buvo įprasta, tačiau jei būdavo alkanas, valgė ir naktį. Mėgo žalią mėsą, tačiau prieš varžybas visai atsisakydavo raudonos mėsos. Dietos bazėje kiaušiniai, paukštiena, žuvis. Likus keturiems mėnesiams iki varžybų palaipsniui mažindavo su maistu gaunamų kalorijų kiekį po 200 kcal  per  savaitę, taip sumažindamas kalorijų kiekį nuo 5000 iki 1500. Pagrindinė kalorijų „porcija“ būdavo ryte, su kiekvienu valgiu mažinant jų skaičių.