Kas yra L-Glutaminas?

L-Glutaminas (arba tiesiog glutaminas) tik viena iš 20 amino rūgščių, kurios dalyvauja baltymo gamyboje. L-Glutaminas nesiskaito kaip nepakeičiama amino rūgštis, nes organizmas gali taip pat jį gaminti ir pats. Tačiau glutaminas viena iš svarbiausių amino rūgščių, kuri palaiko anabolinius procesus raumenyse ir apsaugo organizmą nuo griaunančios persitreniravimo įtakos.

Atrodo neįtikėtina, kad viena amino rūgštis gali atlikinėti tiek funkcijų. glutamino svarba pabrėžiama jo dideliu kiekiu audiniuose ir plazmose. Kas atsitiks su organizmu streso būsenoje, kada glutamino lygis pradeda kristi? Šį klausimą dažnai užduoda, taip kaip tai yra susiję su apkrovimais, kurie greitai mažina šitos amino rūgšties lygį plazmose ir audiniuose.

Glutaminas yra ne pagrindinė amino rūgštis, nes jis gaminasi organizme ir nebūtinai jį vartoti su maistu. Nors maistas ir turi savyje glutamino, organizmui jo būtina žymiai daugiau, kad patenkinti dideliems šitos medžiagos išeikvojimams.

Pagrindinis audinys, kuriame gaminasi glutaminas – raumenys. Raumenys gali sujunginėti amoniaką ir „glutamate“, tam kad sudaryti glutaminą. glutamino atsargos sudaro apie 60% nuo visų amino rūgščių, turimų raumenų ląstelėse. Esant būtinybei jis išmetamas į kraują, kad aprūpinti juo kitus audinius ir padidinti bendrą glutamino lygį.

Esant normaliems fiziologinėms aplinkybėms organizmas gali gaminti visą glutaminą, kuris jam yra būtinas. Balansas yra palaikomas tarp audinių, gaminančių glutaminą, ir audinių, kurie nuo jo priklauso. Priežastis, kad daugumai audinių glutaminas būtinas yra ta, kad jis atlieka daugumą funkcijų organizme. Jis reguliuoja amoniako lygį organizme, kuris gali būti kenksmingas ląstelėms. Amoniakas yra naudojamas tam, kad gaminti glutaminą ir perduoti jį į kraują. Toliau jis perduodamas į kitus audinius, kad būtų išnaudotas kaip kuras, ypač imuninės sistemos ląstelėse. glutaminas taip pat dalyvauja proteino sintezės reguliavimo procese ir suteikia stiprią įtaką anabolinėms procesams. Todėl glutaminas – viena iš svarbių amino rūgščių organizme.

Kada kūno fiziologija keičiasi kokiais nors faktoriais, tokiais kaip stresas arba liga, glutamino poreikiai organizme gali stipriai padidėti. Viena iš streso formų taip pat yra ir darbas su svoriais, t.y. bodybildingas. Treniruočių metu glutamino poreikis organizme padidės atsakymui į stresą. Rezultate glutamino lygis plazmoje staigiai krenta. Kad papildyti šitas atsargas, raumenys pradeda išskirti glutaminą iš atsargos į kraują.

Intensyvesni pratimai taip pat priveda prie pieno rūgšties gamybos ir amonijos raumenyse. Kad susidoroti su šitomis kenksmingomis medžiagomis, staigiai didėja glutamino gamyba iš „glutamate“ ir amoniako, viršijamas glutaminas transportuojasi į kraują ir jo lygis padideja 5 minučių bėgyje pratimo atlikime. Rezultate dauguma audinių kurie neturi galimybės gaminti glutaminą, apsirūpina juo pakankame kiekyje pratimų atlikimo metu.

Intensyvesni pratimai taip pat priveda prie katabolinių hormonų sekrecijos, tokių kaip „corticosteroids“. Šitie „glucocorticoids“ taip pat išnaudoja glutamino atsargas raumenyse. Kataboliniai steroidai priveda prie to, kad glutaminas toliau patenka į kraują netgi po to, kai pratimai nustojami atlikinėti ir organizmui daugiau glutaminas nereikalingas.

Skysčių kiekis ląstelėse gali keistis per keletą minučių. Nustatyta, kad vandens kiekis ląstelėje turi įtakos jos metabolizmui, ypatingai baltymo sintezei. Kada ląstelės pripildytos vandens, tai stabdo baltymų, glikogeno ir gliukozės ardimą. Tai taip pat stimuliuoja baltymo ir glikogeno sintezę.

Eksperimentai parodė kad jeigu raumenų ląsteles patalpinti į tirpalą, kuriame būtų insulinas ir amino rūgštys, insulinas transportuoja amino rūgštys į ląsteles ir padidėja proteino sintezė. Baltymo sintezė taip pat gali būti padidinta ląstelių patalpinimu į švaru vandenį būdu. Įdomu tai, kad kada ląsteles įdeda į druskinį tirpalą, jos greitai praranda vandenį.

Žmonės, kurie rimtai užsiiminėja su svoriais, turi tiksliai sekti pagal ribas tarp persitreniravimo ir nepakankamo intensyvumo.

Persitreniravimas atsiranda kada intensyvumas nėra subalansuotas su atsistatymu. Jeigu žmogus peržengė šitą ribą ir įžengė į persitreniravimo zoną, visos jo pastangos pradės duoti atvirkštinį efektą. Kuo daugiau jis dirba, tuo mažiau jis gauna.

Nesunku suprasti, kad tai prives prie glutamino atsargų ištuštinimo, o taip kaip šitų atsargų atsistatymui yra nepakankamai laiko, tai kiekvieną dieną glutamino lygis prades mažėti. Žmonės kurie kenčia nuo persitreniravimo, taip pat daugiau jautresni ligoms ir infekcijoms dėl nusilpusios imuninės sistemos. Todėl yra prasmė vartoti preparatus, kurių sudėtyje yra glutaminas. Tai padidina jo turimą kiekio lygį plazmoje ir jo atsargas raumenyse.

glutaminas nėra skaitomas nepakeičiamas amino rūgščių atžvilgiu, todėl kad organizmas jį ir pats gamina. Tačiau profesionalai skaito jį nepakeičiamu. Treniruočių intensyvumas priveda prie jo didelių atsargų išnaudojimų, kurie negali laiku atsistatyti.